Prostatos vėžys – tai dažniausia vyrų onkologinė liga. Kiekvienais metais Lietuvoje nustatoma daugiau nei 2000 naujų ligos atvejų ir sergamumas šia liga vis didėja. Dažniausiai serga vyrai virš 50 metų amžiaus, tačiau pacientų amžius vis jaunėja.
Kas yra prostatos vėžys?
Prostatos vėžys išsivysto, kai prostatos (priešinės liaukos) ląstelės pakinta bei pradeda nevaldomai daugintis ir telktis į darinį, vadinamą piktybiniu augliu (naviku), kuris gali išplisti į kitas kūno dalis. Dažnai prostatos navikai auga labai lėtai, todėl žmogus ilgą laiką nejaučia jokių simptomų ar požymių.
Prostatos vėžys nėra linkęs plisti iš už prostatos ribų, o dažnai net ir išplitusį prostatos naviką galima sėkmingai kontroliuoti bei gydyti.
Prostatos vėžys dažniausiai yra labai lėtai progresuojanti liga. Dauguma vyrų miršta nuo senyvo amžiaus, taip niekada ir nesužinoję, kad sirgo prostatos vėžiu. Atlikus mokslines studijas nustatyta, kad apie 80% vyrų sulaukę 80 metų, ir beveik 100% vyrų sulaukę 90 metų serga lengva prostatos vėžio forma, ir tai neturi nieko bendra su jų savijauta, gyvenimo kokybe ar mirties priežastimi.
Prostatos vėžys prasideda smulkiais prostatos ląstelių formos ir dydžio pokyčiais, kurie vadinami prostatine intraepiteline neoplazija (PIN). Tokios ląstelės neplinta iš už prostatos ribų ir nustatomos tik mikroskopo pagalba. Vyrai turintys tokių ląstelių turi padidintą riziką sirgti prostatos vėžiu, todėl reikalauja papildomos urologo priežiūros bei tyrimų.
Prostatos vėžys – rizikos veiksniai
Tiksli prostatos vėžio išsivystymo priežastis iki šiol nėra žinoma, tačiau nustatyti kai kurie rizikos veiksniai, kurie didina tikimybę susirgti šia onkologine liga.
Amžius. Vyrai iki 45 metų prostatos vėžiu serga itin retai. Kur kas didesnė rizika susirgti vyrams vyresniems nei 50 metų. Apie 80 proc. prostatos vėžio atvejų nustatomi vyresniems nei 65 metų vyrams.
Genetika
Rasė. Juodosios rasės vyrai prostatos vėžiu serga dažniau nei baltaodžiai. Europoje prostatos vėžys dažniau diagnozuojamas šiaurinių regionų vyrams (nuo 2017m. Lietuva laikoma šiaurės Europos dalimi).
Paveldimumas. Jeigu pirmos eilės giminaičiui (tėvui, broliui ar vaikui) buvo diagnozuotas prostatos vėžys, tikimybė susirgti prostatos vėžiu didesnė 2-3 kartus.
BRCA1 ir BRCA2 genų mutacijos. Šios genų mutacijos dažniausiai siejamos su krūtų ir kiaušidžių vėžiu, tačiau nustatyta, kad vyrai turintys šias mutacijas serga agresyvesne prostatos vėžio forma, todėl turėtų būti gydomi kuo anksčiau.
Mityba.
Nors nėra tiesioginių įrodymų, kad mityba ar tam tikri produktai tiesiogiai sukelia prostatos vėžį, atlikus didelės apimties mokslines palyginamąsias apžvalgas, pastebėta, kad mažesnę riziką sirgti prostatos vėžiu turi vyrai, besilaikantys Viduržemio jūros dietos. Riebus maistas, ypač gyvuliniai riebalai bei didelis kiekis raudonos mėsos laikomi vienu iš prostatos vėžio rizikos veiksnių.
JAV atliktos pilotinės studijos, kurios nustatė, jog jau nustačius prostatos vėžį, intensyvi sveika mityba, vartojant daug vaisių ir daržovių, mažinant mėsos kiekį, reguliariai mankštinantis, atliekant jogos ar tempimo pratimus, veikia prostatos vėžio vystymąsi bei progresavimą, “įjungiami” natūralūs tumoro “kileriai” (auglio žudikai) ir “išjungiami” tumoro promoteriai (auglio augimo skatintojai).
Apie prostatos vėžio diagnostiką skaitykite čia…
Privatus urologas Kaune, Titas Simaška, konsultuoja prostatos vėžio klausimais, atlieka prostatos biopsijas, diagnozuoja bei operuoja prostatos vėžį.