Lėtinis cistitas tai šlapimo pūslės uždegimas, kuris pasikartoja bent du kartus per pastaruosius pusę metų arba bent tris kartus per pastaruosius metus.
Ši liga moteris vargina kur kas dažniau nei vyrus. Moterys virš trisdešimties metų amžiaus serga kur kas dažniau, o labiausiai lėtinis cistitas kamuoja moteris virš penkiasdešimties metų amžiaus.
Lėtinis cistitas – priežastys
Dažniausia lėtinio cistito priežastys blogai išgydytas ūminis cistitas, arba nepakankama profilaktika po ūminio cistito gydymo. Neretai moterys susirgusios ūminiu cistitu nevartoja jokių antibiotikų, o gydosi įvairiomis liaudies priemonėmis, arbatomis, žolelėmis, uogomis. Toks gydymas dažnai būna nepakankamas ir be jokio mokslinio pagrindo. Tiesa, kur kas prasčiau yra savavališkas gydymas antibiotikais. Žmonės dažnai vartoja bet kokius antibiotikus kokius turi, o jie šlapimo takų infekcijoms gydyti netinka visiškai. Kartais vartojami teisingi antibiotikai, tačiau neteisingai atitaikomos jų dozės ar vartojimo trukmė, todėl vystosi bakterijų rezistentiškumas antibiotikams ir kitą kartą susirgus, šis antibiotikas jau nebepadeda.
Lėtinio cistito išsivystymui įtaką turi ir gretutinės ligos. Tai ligos sukeliančios imuninės sistemos ir gijimo sutrikimus: cukrinis diabetas, ŽIV, onkologiniai ar hematologiniai susirgimai. Taip pat ligos sukeliančios šlapimo ištekėjimo sutrikimus: šlapimo takų akmenys, cerebrinis paralyžius, įgimtos šlapimo takų vystymosi anomalijos, urologinės operacijos.
Apatiniai šlapimo takai jautriai reaguoja į hormono estrogeno pokyčius organizme, todėl moterys menopauzės laikotarpiu linkusios sirgti lėtiniu cistitu kur kas dažniau.
Ligos išsivystymui įtakos turi prasta higiena bei lytinis aktyvumas.
Lėtinis cistitas – simptomai
Lėtinis cistitas turi tokius pačius simptomus kaip ir ūminis cistitas: dažnas noras šlapintis, skausmingas šlapinimasis, skausmas apatinėje pilvo dalyje, šonuose, blogas šlapimo kvapas, drumstas šlapimas.
Lėtinis cistitas – diagnostika, gydymas
Gydant lėtinį cistitą labai svarbu nustatyti infekcijos sukėlėją bei jo jautrumą antibiotikams. Atliekamas šlapimo pasėlis su antibiotikograma. Pagal antibiotikogramą, arba empiriškai (nežinant sukėlėjo), skiriamas gydymas antibiotikais. Atliekama šlapimo pūslės echoskopija, ieškant organinių pakitimų, svetimkūnių. Kartais tikslinga šlapimo pūslės apžiūra specialia kamera – cistoskopija. Ligai įsisenėjus atliekamos intravezikinės instiliacijos, kurių pagalba atstatomas šlapimo pūslės apsauginis gleivinės barjeras, slopinamas uždegiminis procesas.
Lėtinis cistitas – profilaktika
Profilaktika po antibiotikoterapijos, ko gero, viena svarbiausių lėtinio cistito gydymo dalis. Nepaisant to, kad profilaktika spanguolėmis labai populiari, tai nėra teisingas profilaktikos metodas. Didelės apimties tyrimais ir studijų apžvalgomis įrodyta, kad lėtinio cistito profilaktika spanguolėmis nėra efektyvi ir dažniau žalinga nei naudinga. Rekomenduotina profilaktika augalinės kilmės vaistais, kurių veiksmingumas įrodytas moksliniais tyrimais.
Europos urologų asociacija rekomenduoja profilaktiką preparatu D-Mannose, kuris neleidžia bakterijom prilipti prie šlapimo pūslės sienelės.
Kartais skiriama postkoitalinė (po lytinių santykių) profilaktika antibiotikais.
Privatus urologas Kaune, Titas Simaška, diagnozuoja, gydo lėtinį cistitą, atlieka šlapimo pūslės echoskopiją, intravezikines instiliacijas, cistoskopiją.
Atlikite testą, kokia tikimybė, kad sergate lėtiniu cistitu.